Individualių namų statyba: nuo projekto iki raktų

Savos svajonių pastogės statyba – tai bene vienas didžiausių gyvenimo projektų. Individualių namų statyba nuo projekto iki raktų apima daugybę žingsnių: pradedant vizijos suformavimu ir planavimu, tęsiant per projektavimą bei leidimų gavimą, pačius statybos darbus, ir baigiant apdaila bei įkurtuvėmis. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime, kaip vyksta individualaus namo statyba, išskirstydami ją į nuoseklius etapus. Pateiksime praktinių patarimų, kad kiekviename žingsnyje žinotumėte, ko tikėtis ir ką svarbu atlikti. Nuo tuščio sklypo iki raktų įteikimo į jūsų rankas – sužinokite, kokį kelią teks nueiti ir kaip jį įveikti kuo sklandžiau.

1. Projektavimas ir pasirengimas statybai

Sklypo pasirinkimas ir idėjos formavimas: Viskas prasideda nuo tinkamo sklypo turėjimo. Jei dar tik renkatės sklypą, atsižvelkite į jo vietą, aplinką, dydį bei paskirtį (sklypas turi būti namų valdos paskirties, kad galėtumėte statyti gyvenamą namą). Įvertinkite reljefą, pasaulio šalių kryptis, inžinerinių tinklų prieinamumą – tai vėliau turės įtakos projektui ir sąnaudoms. Kai vieta aiški, metas galvoti, koks namas jums reikalingas. Rekomenduojama pradėti nuo šeimos poreikių analizės: kiek kambarių reikės, vieno aukšto ar dviejų aukštų, ar bus garažas, ar planuojate darbo kambarį, atskirą katilinę, kiek vonios kambarių ir pan. Apgalvokite ir ateities poreikius – galbūt šeima didės, o gal norėsite gyventi senatvėje be laipiojimo laiptais (tuomet aktualus vieno aukšto sprendimas). Labai padeda susidėlioti prioritetus: kas namui būtina, o kas būtų tik pageidautina, jei biudžetas leis. Išsigryninę viziją, galite pasidairyti idėjų kataloguose ar internete – tai padės suvokti, koks architektūrinis stilius patinka (modernus minimalistinis, tradicinis klasikinis, skandinaviškas, kt.). Taip pat nuspręskite dėl aukštų skaičiaus: vieno aukšto namas bus patogesnis (nereikia laiptų), bet užims daugiau sklypo ploto, dviejų aukštų – kompaktiškesnis plote, bet su laiptais ir atskirta miego zona antrame aukšte. Architekto pasirinkimas ir projektavimo procesas: Turint pirminę viziją, laikas ją paversti profesionaliu projektu. Čia reikalingas architektas. Galite rinktis samdyti architektų biurą savo individualių namų statybos projektui arba įsigyti tipinį projektą. Tipinis (kartotinis) projektas – pigesnis ir greitesnis būdas (yra įmonių, parduodančių paruoštus namų projektus), tačiau jį dar reikės pritaikyti jūsų sklypui ir poreikiams. Individualus projektas kainuos daugiau, bet architektas jį pritaikys būtent jums – atsižvelgs į sklypo ypatybes, jūsų pageidavimus dėl išplanavimo, estetikos, energinio efektyvumo. Projektavimas susideda iš kelių dalių: pirma parengiamas architektūrinis projektas (planai, fasadai, pjūviai, pastato dizainas), tuomet rengiamos konstrukcijų dalys (pamatų, sienų, stogo konstrukcijų brėžiniai, skaičiavimai), inžinerinės dalys (elektros projektas, santechnikos, šildymo-vėdinimo schemos). Visą šį komplektą sudaro techninis projektas, kuris teikiamas statybos leidimui gauti. Bendradarbiaukite su architektu – išsakykite savo norus, bet ir išgirskite profesionalo patarimus. Pavyzdžiui, architektas padės tinkamai orientuoti namą pasaulio šalių atžvilgiu (svetainės langus – į pietus/vakarus dėl saulės, miegamuosius – į rytus ar šiaurę), patars dėl energetinio efektyvumo sprendimų (storinti izoliaciją, integruoti saulės paneles ir pan.). Projektavimo etape taip pat aptariami fasado sprendimai (kokia bus apdaila – tinkas, klinkeris, mediena ir kt.), stogo forma ir danga, langų dydžiai (gal dideli vitrininiai langai į kiemo pusę?), aukštis ir plotas – visa tai įtvirtinama projekte. Šiame etape padarytos klaidos gali brangiai kainuoti vėliau, tad neskubėkite: geriau ilgiau padiskutuoti su projektuotojais ir viską suderinti, nei paskui gailėtis. Taip pat pasirūpinkite, kad projektas atitiktų visus teisės aktų reikalavimus (architektas tai žinos). Pavyzdžiui, Vilniuje reikia laikytis atstumų nuo kaimynų sklypų, aukštingumo reikalavimų kai kuriose zonose ir pan. Kai projektas paruoštas, surenkami reikalingi sutikimai (kaimynų, jei statotės arti ribos, inžinerinių tinklų prisijungimo sąlygos) ir gaunamas statybos leidimas, kaip išsamiai aptarėme ankstesniame straipsnyje. Biudžeto planavimas: Dar projektavimo metu verta pasikonsultuoti su sąmatininku arba rangovais dėl preliminarios statybos kainos. Susidarykite statybos biudžetą: įtraukite ne tik pačios statybos (darbų ir medžiagų) kainą, bet ir projektavimo, leidimų, techninės priežiūros, komunikacijų prisijungimo, gerbūvio įrengimo, baldų bei įrangos išlaidas. Dažna klaida – pamiršti dalį išlaidų (pvz., tvorai, gerbūviui, dokumentams) ir vėliau nustebti peržengus biudžetą. Turėkite omenyje, kad statybos eigoje gali atsirasti nenumatytų išlaidų, todėl planuokite ~10–15% rezervą nenumatytiems atvejams. Kaip sako specialistai, projektavimo stadijoje užsakovas dar gali 100% valdyti būsimas išlaidas – galima didinti ar mažinti namo plotą, keisti medžiagas pigesnėmis, etc., o kai statybos prasidėjo, koreguoti kaštus jau sunkiau. Tad biudžeto klausimus spręskite anksti.

2. Statybos darbai nuo pamatų iki stogo

Pamatų įrengimas: Gavus statybos leidimą ir pasiruošus finansiškai, pradedami realūs darbai sklype. Pirmasis didelis etapas – pamatų statyba. Pagal projektą (ir grunto tyrimus) parenkamas pamatų tipas: juostiniai pamatai (dažnai naudojami nesudėtingiems namams), gręžtiniai poliniai su rostverku, arba plokštuminis pamatas (monolitinė plokštė po visu namu – populiarėja A++ klasės namams dėl mažiau šalčio tiltų). Darbo eiga: sklype geodezininkas nužymi namo kampus, perimetrą. Tuomet kasama pamatų duobė ar tranšėjos pagal nužymėjimą. Svarbu pasiekti nesuirusį gruntą – jei kasant aptinkama supiltinio grunto ar silpno sluoksnio, reikia jį pašalinti ir pakeisti geresniu (skalda, žvyru). Tada klojamas pamatų klojinys, armuojama (deda plieniniai strypai pagal konstrukcinį projektą) ir liejamas betonas. Visus šiuos darbus geriau patikėti patyrusiems betonininkams – nuo pamatų kokybės priklausys viso namo stabilumas. Įrengus pamatus, nepamirštama padaryti hidroizoliacija (pamatų išorę aptepti bitumine mastika ar klijuoti hidroizoliacinę membraną) bei šiluminė izoliacija (klijuoti polistireną iš išorės, ypač jei planuojama šildyti rostverką ar plokštuminius pamatus). Taip pat išvedžiojami įvadiniai vamzdžiai: kol pamatai atviri, klojamas kanalizacijos vamzdis, vandentiekio įvadas, elektros įvado vamzdis – kad vėliau nereikėtų kasti iš naujo. Pamatus supylus, palaukiama, kol betonas įgaus tvirtumą (mažiausiai 1–2 savaitės). Tada užpilamas gruntas viduje (jei yra grunto grindys) arba pradedama mūryti sienas. Sienų ir pertvarų statyba: Sekantis etapas – mūrininkų arba statybininkų darbai keliant sienas. Jei pasirinktos mūrinės sienos: naudojamos medžiagos gali būti dujų silikato blokeliai, keraminiai blokai, keramzitbetonio blokeliai ar kitos blokų rūšys. Kiekviena turi savų savybių – pavyzdžiui, akyto betono blokai (dujų silikato) yra lengvi, šilti, lengva mūryti, tačiau gana trapūs (reikia gerų inkarų kabinant sunkumus), keraminiai blokai (pvz., „Keraterm“) – tvirtesni, gerai akumuliuoja šilumą, bet šaltesni, reikės daugiau šiltinimo. Pagal projektą mūrijamos laikančios sienos, paliekant angas langams ir durims. Sienos rišamos armavimo tinkliukais ties tam tikrais aukščiais, įbetonuojami monolitiniai žiedai/pertvaros virš angų (sąramoms). Jei namas karkasinis, šiame etape surenkamas medinis (ar metalo) karkasas: statramsčiai, sijos, sukalamos OSB ar gipso plokštės laikinai standumui. Pastato vidinės pertvaros kai kada statomos vėliau (po stogo), tačiau jei jos mūrinės – dažnai kyla kartu su laikančiomis sienomis. Čia svarbu laikytis brėžinių: tinkamai išdėstyti durų angas, kambarių išmatavimus. Sienų statyba užtrunka kelias savaites ar mėnesius, priklausomai nuo namo dydžio ir brigados pajėgumo. Rezultate gauname „dėžutę“ be stogo. Perdangos ir laiptai: Jei jūsų namas dviejų aukštų arba su rūsiu, būtina įrengti perdangą tarp aukštų. Perdanga gali būti monolitinė gelžbetoninė (ant klojinių išlieti betoną su armatūra – darbo imlu, bet gaunate tvirtą grindų plokštę), surenkama plokščių (užsakomos gelžbetonio plokštės, kranu užkelia – greita, bet reikalingas galingas kranas ir geras privažiavimas) arba medinė perdanga (medinės sijos + OSB plokštės – paprasčiau, pigiau, bet prastesnė garso izoliacija). Pasirinkimą tikriausiai nulėmė projektas. Sumontavus perdangą, jeigu planuojami laiptai į antrą aukštą – šiame etape gali būti įrengiama laiptų konstrukcija (monolitiniai laiptai liejami kartu su perdanga, mediniai laiptai paprastai montuojami gerokai vėliau, apdailos pabaigoje). Nepamirškite palikti angos laiptams, jei jie bus montuojami vėliau. Tvirtas perdangos įrengimas garantuos, kad antrame aukšte galėsite drąsiai statyti pertvaras ir baldus be perdėto siūbavimo, o triukšmas tarp aukštų bus minimalus. Šiuolaikiniai monolitiniai perdangos sprendimai leidžia suprojektuoti netgi dideles atviras erdves be kolonų, naudojant sijas ar įtemptąjį gelžbetonį – tad jei norėjote erdvaus, šviesaus interjero su minimaliai sienų, architektas galėjo pasinaudoti tokiomis technologijomis. Stogo konstrukcija ir dengimas: Sienoms ir perdangoms atsiradus, metas uždengti namą stogu. Stogo konstrukcija priklauso nuo stogo tipo: jei stogas šlaitinis – ant viršutinio sienų vainiko montuojama medinė gegnė arba santvaros. Tai daro stogdengiai-dailidės. Mediena turi būti sausa ir impregnuota antipirenais (nuo degumo). Gegnės tvirtinamos prie sienų (pvz., specialiomis jungtimis prie monolitinio žiedo arba ankeriais prie mūro). Suformuojamas stogo karkasas pagal numatytą formą (dvišlaitis, keturšlaitis, su valminėmis dalimis ir kt.). Toliau klojama stogo danga: tiesiama difuzinė plėvelė, kalamos grebėstų lentos ir tvirtinama danga (čerpės, skardinė panelė, bituminės čerpelės ar kt.). Montuojami lietvamzdžiai, latakai, vėjo lentos, kiti skardiniai elementai. Jei stogas plokščias – tada ant perdangos viršaus įrengiamas nuolydis (iš putplasčio arba cemento skiedinio), klojamos kelios dangos (bituminės ar PVC membranos) sluoksniai. Šlaitinio stogo darbai reikalauja kruopštumo – kad neliktų nesandarumų, pro kuriuos pūstų vėjas ar pratekėtų vanduo. Vilniuje nemažai patyrusių stogdengių brigadų, rinkitės atsižvelgdami į rekomendacijas. Stogo apšiltinimas paprastai atliekamas vėliau, iš vidaus (pavyzdžiui, tarp gegnių dedant akmens vatą). Šiuo etapu svarbiau uždaryti namą nuo lietaus – vadinamoji “dėžutė po stogu” baigta. Nuo šiol lietus nebegadins viduje esančių darbų. Langų ir durų sudėjimas: Kai stogas uždengtas, namas jau neblogai apsaugotas. Kitas žingsnis – sumontuoti langus ir laukines duris, kad pastatas būtų sandarus ir šiltas. Langus paprastai geriau užsakyti iš anksto, kad jie būtų paruošti laiku. Dauguma renkasi trijų stiklų paketus su plastikiniu ar mediniu rėmu, atitinkančius A++ klasės reikalavimus. Langų montavimas turi būti atliktas su specialiomis sandarinimo medžiagomis: aplink rėmą iš vidaus dedama garo izoliacinė juosta, išorėje – difuzinė juosta, tarpas užpildomas montažinėmis putomis. Tai užtikrina, kad nebus oro infiltracijos (tai tikrins vėliau atliekamas namo sandarumo testas). Lauko durys parenkamos šiltos (šiuolaikinės turi šilumos perdavimo koeficientą apie 1 W/m²K ar geresnį). Populiarūs sustiprinti plastikiniai ar aliuminio profilio durys su apšiltinimu, taip pat medinės. Sumontavus langus ir duris, dėžutė tampa uždara – joks kritulys, vėjas į vidų nebeina, galima šildyti patalpas prireikus ir intensyviai tęsti viduje darbus net žiemą. Šiame etape paprastai įrengiamos ir įėjimo stogelio konstrukcijos (jei projekte yra) arba terasos stogeliai – kad vėliau, apdailai vykstant, nereikėtų laužyti galvos, kaip jas primontuoti.

3. Inžinerinės sistemos ir komunikacijos

Elektros instaliacija: Turint uždarytą „dėžutę“, prieš dedant apdailas, laikas išvedžioti inžinerinius tinklus viduje. Pradėkime nuo elektros: elektrikai išdėlioja laidus pagal projektą – sienose, perdangose, grindyse. Prieš tinkuojant sienas, į sienas įfrezuojami kanalai laidams, iškalamos angos potinkinėms dėžutėms (jungikliams, rozečių dėžutėms). Jei sienos gipskartonio – laidus patogu vesti karkaso viduje. Lubose išvedžiojami laidai šviestuvams. Visų kabelių galai suvedami į elektros paskirstymo skydą (paprastai numatomas techninėje patalpoje ar koridoriuje). Tuo pačiu išvedžiojami ir silpnos srovės kabeliai: interneto, televizijos, signalizacijos linijos. Kad vėliau būtų patogu, apgalvokite, kur reikės interneto prievadų (gal miegamuosiuose, darbo kambaryje, svetainėje), ar bus apsaugos sistema (dėti kabelius judesio jutikliams kampuose), vaizdo kameros. Įrengti visus laidus dabar daug lengviau, nei vėliau gręžioti sienas. Elektros instaliacija turi atitikti saugos reikalavimus: drėgnose patalpose (vonioje) – specialios rozetės su įžeminimu, lauko instaliacija – sandari. Šiuolaikiniuose namuose rekomenduojama įrengti ir įžeminimo kontūrą sklype (metalinių strypų sistema grunte, sujungta su skydine) – tam, beje, tinkamas momentas kai pamatų kasimo darbai, tuomet lengva pakloti įžeminimo juostas. Primename: priduodant namą, reikės elektros instaliacijos išmatavimo aktų, tad samdant elektriką įsitikinkite, kad jis atestuotas arba darbų pabaigoje bent jau bus kas patikrins ir išduos dokumentus. Vandentiekio ir nuotekų sistemos: Kitas žingsnis – santechnikai kloja vandens ir kanalizacijos vamzdynus. Šalto ir karšto vandens vamzdžiai dažniausiai naudojami plastikiniai daugiasluoksniai (pavyzdžiui, „pex-al-pex“ tipo) arba polipropileniniai. Jie išvedžiojami į virtuvę, vonios kambarius, WC, katilinę. Į kiekvieną prietaisą atvesti vamzdžiai suprojektuojami taip, kad būtų kuo trumpesni ir racionaliai sujungti. Karšto vandens cirkuliacija: jei name numatyti ilgi karšto vandens atstumai (pvz., tarp katilinės ir tolimiausios vonios), svarstomas cirkuliacinis vamzdis, kad atidarius čiaupą netektų laukti ilgai kol atbėgs šiltas. Nuotekų vamzdžiai – didesnio diametro (100 mm magistralės, 50 mm šakos), paprastai iš pilko PVC plastiko. Juos reikia pakloti su nuolydžiu link išėjimo (apie 1–2 cm nuolydis per metrą). Ypač atidžiai suplanuojami WC stovai – dažniausiai vienas vertikalus vamzdis aptarnauja visus tualetus per aukštus. Jį rekomenduojama izoliuoti akustine vata, kad tekantis vanduo nerezonuotų. Nepamirštamas vėdinimo vamzdis (vėdinimo stovas, „faniakas“), vedantis nuo kanalizacijos stovo virš stogo – tai svarbu, kad kanalizacijos dujos išeitų lauk, o ne pro sifonus namo viduje. Vandentiekio atšakos išvedamos į planuojamų prietaisų vietas (dušo maišytuvui, kriauklei – sienoje paliekami išvadai, unitazui – atšaka su ventiliu ir pan.). Jeigu turėsite grindinį trapą (dušelio zonoje ar katilinėje), jo vietą irgi reikia įrengti dabar – sumontuoti trapą su prijungimu prie nuotekų. Užbaigus šiuos darbus, atliekamas sistemos sandarumo bandymas (ypač vandentiekio – užspaudžiama aukštu slėgiu ir žiūrima, ar niekur nevarva). Santechnikos vamzdynus vėliau sleps tinkas, grindys, tad būtina, kad nebūtų pratekėjimų. Šildymo ir vėdinimo sistemų įrengimas: Moderniame name šildymas paprastai planuojamas grindinis (šilto vandens vamzdeliai grindyse). Tad meistrai klos grindų šildymo vamzdelius kiekviename kambaryje, kilpiniais kontūrais, pritvirtintus prie apšiltinto grindų pagrindo. Šiuos vamzdelius sujungia su kolektoriumi – tokia paskirstymo dėžute, kur suvesti visi kambarių kontūrai. Kolektorius bus jungiamas su šilumos šaltiniu (katilu ar siurbliu). Kitas variantas – radiatorinis šildymas: tada ties kiekvienu langu iš sienos išvedami du vamzdeliai radiatoriui, vėliau ten kabinsite radiatorius. Nors radiatoriai pigiau įrengti, tačiau grindinis šildymas suteikia tolygesnę šilumą ir yra efektyvesnis žematemperatūriam šildymui (pvz., su šilumos siurbliu). Daugelis renkasi būtent jį. Reikėtų apgalvoti kambarių zonavimą: ar bus atskiras termostatas kiekviename kambaryje (tam reikia atskirų kontūrų)? Dažnai daroma, kad viena erdvė = viena zona su termoreguliatoriumi (pvz., svetainė su virtuve – bendra zona, miegamieji – atskiros, san. mazgai bendru grafiku). Sumontavus visa tai, grindų vamzdžiai užpilami betonu (daromas išlyginamasis sluoksnis, „įbetonuojant“ grindinį šildymą). Tuo tarpu vėdinimo sistema: A+ klasės namui būtina mechaninė rekuperacinė sistema. Vedžiojami ortakiai per kambarius: nuo rekuperatoriaus (paprastai montuojamo katilinėje, sandėliuke ar palėpėje) eina ortakių magistralės iki kiekvienos patalpos – į svetainę, miegamuosius tiekiamas šviežias oras, iš san. mazgų, virtuvės – ištraukiamas. Šiandien populiarūs lanksčių plastikinių ortakių kolektoriniai tinklai: katilinėje stovi kolektorinė dėžė, nuo jos atskirai nuvestas ortakis į kiekvieną difuzorių kambaryje – taip pasiekiama tyli ir subalansuota ventiliacija. Ortakiai slepiami lubose, tad tai reikia padaryti prieš gipso lubų montavimą. Būtina taip pat numatyti du didesnio diametro ortakius iki stogo ar sienos – tai lauko oro padavimas ir šalinimas rekuperatoriui (kad pritrauktų gryną orą iš lauk, o išmestų panaudotą su minimaliais šilumos nuostoliais). Teisingai sumontuota vėdinimo sistema užtikrins gaivų orą name be skersvėjų ir didelių šilumos nuostolių. Šildymo ir vėdinimo rangovai dažnai dirba kartu, nes sistemos susijusios energiniu balansu. Išoriniai inžineriniai tinklai: Lygiagrečiai su darbais name, reikės pasirūpinti ir išoriniais prisijungimais. T. y. pakloti vandentiekio įvadą nuo sklypo ribos (ar šulinio) iki namo, nuotekų išvadą iki miesto tinklo (ar nuotekų rezervuaro), elektros kabelį nuo apskaitos spintos (sklypo riboje) iki vidaus skydinės, dujų įvadą (jei planuojate dujinį šildymą ir yra dujų tinklas). Šiuos darbus dažnai geriau atlikti prieš aplinkos sutvarkymą – kol dar neįrengtos trinkelės, veja. Miesto sąlygomis gali tekti kasti gatvę – tam reikia suderinimų, leidimų, todėl šiuos reikalus patogiau pavesti licencijuotoms įmonėms. Kai kurios komunikacijos (vanduo, nuotekos) galbūt buvo tiesiamos kartu su pamatais – jeigu pavyko integruoti. Svarbu laiku užsakyti prisijungimo sąlygas iš tiekėjų ir sutartyse suderinti prijungimo datą. Pavyzdžiui, ESO elektros įvado įrengimas kartais užtrunka kelioliką mėnesių nuo paraiškos – tad pasirūpinkite tuo iš anksto. Tuo tarpu statybų eigoje laikinai naudoti elektrą galite per laikiną statybinį įvadą (ESO dažnai suteikia laikiną galią statyboms). Vandenį statyboms turėsite, jei netoliese yra šulinys ar pavyko laikinai prisijungti prie miesto tinklo (bent jau su laikinu ventiliu). Visa tai – planavimo dalykai, bet „raktų atidavimui“ būtina, kad namas turėtų veikiančias pagrindines komunikacijas.

4. Apdailos darbai ir užbaigimas

Vidaus apdaila: Kuomet visos sistemos instaliuotos ir sienos bei lubos užpildytos tinkamais „viduriais“, prasideda vidaus apdailos etapas. Pirmiausia dažniausiai atliekamas vidinių sienų tinkavimas (jei sienos mūrinės) arba gipso kartono montavimas (jei statytas karkasas ar reikia lyginti). Tinkavimui naudojami gipsiniai arba cementiniai tinkai – gipsinis patalpų viduje sukuria lygesnį, šiltesnį paviršių, su juo greičiau dirbti. Karkasiniame name vietoje tinko dažniausiai sueina du sluoksniai gipso plokščių. Kai sienos išlygintos, tvarkomos lubos: arba glaistomos/tapetuojamos (jei monolitinės), arba montuojamos iš gipso su karkasu. Populiarūs variantai – įtempiamos lubos (greitai įrengiamos, paslepia nelygumus), gipso pakabinamos lubos (leidžia integruoti apšvietimą, difuzorius). Sumontavus, viskas glaistoma, šlifuojama ir dažoma norimomis spalvomis. Tuo pačiu etapu plytelių klojėjai gali dirbti vonios kambariuose – klijuoja plyteles ant sienų ir grindų, įrengia hidroizoliaciją drėgnose zonose. Grindų dangos: kai sienos baigtos, dedamos grindys. Jei grindinis šildymas – pirmiau būtina atlikti grindų šildymo sistemos paleidimą ir išbandymą, vadinamą „iškaitinimu“, kad betone neliktų drėgmės, išvengtumėte dangų pažeidimų. Tuomet galima kloti parketlentes, laminatą arba tiesti kiliminę dangą, klijuoti PVC dangą – pasirinkimas platus. Keramines plyteles paprastai kloja jau anksčiau, kartu su sanmazgais arba virtuvės zonomis. Atlikus grindis, statomi vidaus durų staktos ir pačios durys, montuojami grindjuostės. Taip pat montuojama santechnika: pastatomos ir pajungiamos WC klozetai, praustuvai su maišytuvais, dušo kabinos ar vonia, pajungiamas gyvatukas. Elektros darbai: montuojamos rozetės, jungikliai, šviestuvai, pajungiami visi elektriniai prietaisai (katilo automatikos, rekuperatoriaus pultas, signalizacija). Virtuvės baldai su integruota buitine technika dažnai montuojami baigiant vidaus apdailą – tam turi būti paruoštos komunikacijos vietos (vanduo, kanalizacija, elektros kištukai). Taip palaipsniui namo vidus ima atrodyti užbaigtas. Fasado ir išorės užbaigimas: Lygiagrečiai su vidumi, dirbama ir lauke. Fasado šiltinimas ir apdaila – tam tinkamas metas buvo iškart po stogo, kad sienos nedrėktų per žiemą. Ant mūro klijuojamas storas polistireno arba akmens vatos sluoksnis, armuojamas tinkleliu su klijų mišiniu, paskui tinkuojamas dekoratyviniu tinku (pvz., silikoniniu) arba tvirtinamos dailylentės ar kitos medžiagos. Ventiliuojamo fasado atveju (kai apdailos plokštės tvirtinamos ant karkaso su oro tarpu) – darbas šiek tiek sudėtingesnis, bet rezultatas ilgaamžis. Baigus fasadą, įrengiami lietvamzdžių nuvedimai į drenažą ar lietaus kanalizaciją, pritaisomi palangės ant langų išorėje, sumontuojami lauko šviestuvai, jei numatyta – apsaugos kameros. Gerbūvio tvarkymas: Apima žemės lyginimą, derlingo sluoksnio paskleidimą vejai, medžių/krūmų sodinimą, takų tiesimą. Vilniuje populiarios betoninės trinkelės kiemuose – jos dedamos ant smėlio-žvyro pagrindo su borteliais. Jei planuojate terasą, medinę arba plytelėmis klotą – ją taip pat reikėtų įsirengti dabar. Tvoros statyba ties sklypo perimetru gali būti padaryta anksčiau (dėl statybų saugumo) arba pabaigoje su dekoratyviniais elementais. Vartai, varteliai – mechanizmai sumontuojami, priduodamos automatikos (jei elektra). Galiausiai pasėjama vėja – kad aplinka netaptų purvynu per lietų. Visa tai vainikuoja statybų pabaigą – namas ne tik stovi, bet ir aplinka jauki. Techninis užbaigimas ir pridavimas: Prieš realiai įsikuriant, reikia sutvarkyti keletą formalumų. Atlikti namo energinio naudingumo testą – specialistai pamatuoja sandarumą (pučia orą į namą, žiūri slėgio kritimą), apskaičiuoja šilumos nuostolius, ir išduoda A++ klasės sertifikatą (tikimės, namas atitinka, nes kitaip negausite pripažinimo baigtu). Taip pat suruošiama geodezinė nuotrauka (geodezininkas atvyksta, sužymi kur pastatytas namas, kur paklotos komunikacijos – tai dokumentas, teikiamas su deklaracija). Surenkami visų atliktų inžinerinių sistemų bandymų aktai: elektros matavimų protokolai, įžeminimo matavimai, dūmtraukio patikra (jei yra krosnis ar židinys), vandens kokybės tyrimas (jei šulinys), nuotekų sistemos išbandymas, vamzdynų slėgio bandymai. Kviečiamas techninis prižiūrėtojas galutinei apžiūrai – jis patvirtina, kad statyta pagal projektą, pažeidimų nėra. Tada pildoma statybos užbaigimo deklaracija ir kartu su visais dokumentais teikiama Infostatyboje. Po kelių savaičių inspekcija patvirtina – jūsų namas teisėtai pastatytas. Belieka su tuo dokumentu nuvykti Registrų centrą (dažnai galima ir internetu) ir įregistruoti 100% baigtą namą. Gaunate oficialų unikalų numerį ir nuosavybės dokumentą namui. Dabar jis pilnai jūsų.

5. Įkurtuvės ir paskutiniai patarimai

Kai raktai jau rankose, laikas džiaugtis nauju būstu! Prieš atsikraustant, patartina išbandyti visas sistemas: paleisti šildymą (jei dar ne, kvieskite meistrus startuoti katilą ar šilumos siurblį), pastatyti baldus, sureguliuoti rekuperatorių (dėl oro srautų subalansavimo dažnai kviečiamas specialistas). Pirmus mėnesius stebėkite, ar viskas veikia sklandžiai: jei kur pastebite trūkumų (lašančią jungtį, netolygiai šylantį radiatorių, stringančią spyną), kvieskite atitinkamą meistrą pataisyti – paprastai rimti rangovai suteikia garantijas keliems metams, tad pasinaudokite tuo. Patarimai:

• Dokumentuokite visą statybos eigą (fotografuokite vamzdžių, laidų vietas prieš uždengiant) – vėliau, jei reikės gręžti sieną arba sukti varžtą, žinosite, kur nekliudysite kabelio ar vamzdžio.
• Išsaugokite visų įrenginių instrukcijas ir garantinius talonus (katilo, rekuperatoriaus, vandens siurblio, buitinės technikos).
• Pasirūpinkite draudimu – naujas namas yra vertingas turtas, apdrauskite jį bent jau nuo gaisro, užliejimo.
• Susipažinkite su kaimynais – ypač jei statėte naujame kvartale, bendruomeniškumas padės spręsti bendras problemas (pvz., dėl kelio priežiūros, saugumo).
• Ir svarbiausia – mėgaukitės procesu! Nors statybos reikalauja daug pastangų, matyti, kaip iš brėžinių gimsta realus namas, yra didžiulis malonumas.

Apibendrinimas: Individualaus namo statyba – tai nuosekli kelionė per svarbius etapus: planavimą ir projektavimą, leidimų gavimą, konstrukcijų statybą, inžinerinių tinklų diegimą, apdailą ir įsikūrimą. Kiekviename žingsnyje skirkite laiko kokybei užtikrinti ir sprendimams apgalvoti. Nuo projekto iki raktų gali užtrukti 1–2 metus ar net ilgiau, tačiau galutinis rezultatas – jūsų pačių rankomis (ir samdytų profesionalų pagalba) sukurtas namas – yra to vertas. Atsiminkite, kad geri pamatai (tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme) lemia visos statybos sėkmę, o smulkmenų kruopštus išbaigimas padarys namą ilgaamžį ir patogų. Tad linkime kantrybės, racionalių sprendimų ir sklandaus statybų proceso. Netrukus galėsite praverti savo svajonių namo duris ir sakyti: „Sveiki atvykę – čia mano namai!“