Ne paslaptis, kad kai vieniems reikalingos paskolos būstui įsigyti, kitiems taip pat svarbi gali būti ir paskola būsto remontui. Remontas – neatsiejama lietuvių gyvenimo dalis. Daugybė auksarankių mielai traukia į „Ermitažą“, „Senukus“ ir kitas panašias ūkio prekių parduotuves, kur mintyse išpildo svajones, o vėliau, su įrankių bei statybinių medžiagų nešuliais grįžę namo remontuoja bei svajones paverčia realybe. Ne visiems pinigų užtenka – kartais tik būsto remonto paskola įkeičiant nekilnojamąjį turtą gali padėti atlikti tą svajonių remontą.
Mažas butas didmiesčiuose tampa didesniu
Didžiausią galvos skausmą visuomet turi tie žmonės, kurie didmiesčiuose, sostinėse, ypač Vilniuje, nori įsigyti savo nekilnojamąjį turtą, o tam neturi visai jokio kapitalo. Pavyzdžiui, tėvai niekada nesuteikė jokio didesnio turto. Galbūt tai žmonės, kurie į sostinę atvyko privilioti karjeros galimybių, tačiau čia neturi jokių sąsajų su nuosavo nekilnojamuoju turtu – tėvai gyvena kažkur visai kitur. Taigi, norintiems nusipirkti nuosavą būstą sostinėje, tenka galvoti, ką pasirinkti. Jeigu nesinori kraustytis į užmiestį, tenka rinktis už tą pačią kainą itin mažus būstus. Dėl to paskola būsto remontui tampa gana populiariu pasirinkimu, kada yra perkamas tikrai mažas butas. Pavyzdžiui, vos vieno ar dviejų kambarių butas. Pats mažiausias yra 18 kvadratinių metrų bendrabutis, kurį galite įsigyti sutaupę 20 tūkstančių eurų. Tačiau čia ir paskola busto irengimui gali labai pakelti turto vertę. Jeigu yra aukštesnės lubos, tokiuose butukuose tarsi Tokijuje išplečiama erdvė senoviniais būdais. Padaromos vadinamosios antresolės, antrasis jų aukštas, ten žmonės gali įsirengti miegojimo erdves. Pirmasis aukštas lieka darbo, valgymo ir poilsio erdve be miegamojo zonos. Kuo didesnis butas, tačiau vis dar išlaikantis mažo buto kompaktiškumą, tuo daugiau jame galima įrengti tokių antro aukšto tipo antresolių ir erdvių.
Po tėvų sparnu atsiranda vietos ir vaikams
Kitas atvejis, kada paskola busto remontui tampa realia priemone, norint turėti nuosavą būstą mieste, kur brangu jį įsigyti – tai įsikūrimas po tėvų sparnu. Tai atvejai, kada šeimos ima dalį tėvų namo ir jį savaip rekonstruoja. Tėvams malonu, kad paukščiai nepalieka gimtojo lizdo ir visuomet gyvena netoli, atsiranda galimybė, kad senatvėje tėvais bus ir gerai pasirūpinta. Na o vaikams tokiu būdu susitaupo daug pinigų, nereikia pirkti savo būsto. Be to, galų gale, tai senoviškas modelis, kada didžiulės šeimos lengvai sutilpdavo po vienu stogu.
Seno namelio provincijoje pirkimas ar bendrabučio kambarys sostinėje?
Kartais paskolos su užstatu gali būti gaunamos ir tam pačiam bendrabučio kambariui mieste. Tačiau įdomu tai, kad tos pačios sumos pakanka puikiam 100 kvadratinių metrų namui ant upės kranto kur nors mažame miestelyje. Tuomet paskolos su nekilnojamojo turto ikeitimu, skirtos remontui, gali būti paskutinės. Nusipirkę tokį didelį namą, šeimos žmonės tampa pilnai aprūpinti gyvenamąja vieta. Aišku, negalima atmesti ir tos realybės, kad tai visgi yra ne viskas – žmonėms reikia ir daugiau poreikių patenkinti. Pavyzdžiui, svarbu yra tai, kad provincijoje galbūt nebus darbo ir didelis namas tik prastės, niekada neatsinaujins. Tad prieš leidžiant pinigus nekilnojamam turtui, visuomet vertėtų pagalvoti apie tai, kas mums yra svarbiausia ir reikalingiausia. Ar norėsime iš užmiesčio nuolat vežioti vaikus į mokyklą ir darželį. O gal geriau iš mažo buto pėsčiomis pasivaikščioti po centrą. Kas mums yra tikrieji gyvenamosios vietos prioritetai.
